[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]
Dažnai sulaukiame klausimo – ar sraigtasparnis yra toks pat orlaivis kaip ir malūnsparnis?
Visgi, malūnsparnis ir sraigtasparnis yra skirtingi orlaiviai, kadangi malūnsparnio viršutinis sraigtas, skirtingai nei sraigtasparnio, nėra varomas variklio, jį įsuka judantis priešpriešinio oro srautas. Malūnsparniui stumiamąją jėgą suteikia orlaivio gale arba priekyje esantis, variklio varomas propeleris. Malūnsparniui pakilti reikia daug trumpesnio tako negu lėktuvui, o nutūpti gali beveik vertikaliai. Sraigtasparnis gali pakilti ir nutūpti be jokio pakilimo tako.
Malūnsparnį 1922 m. išrado Ch. de la Sierva (Ispanija). Malūnsparniu šis orlaivis vadinamas todėl, kad keliamojo sraigto veikimo principas kaip malūno. Malūnsparnio keliamojo sraigto velenas laisvai besisukantis. Iš pradžių keliamasis sraigtas įsukamas per pagalbines sistemas traukiančiojo/ stumiančiojo variklio, o vėliau, malūnsparniui įsibėgėjus, priešpriešinis oro srautas sraigtą papildomai įsuka ir palaiko reikalingus keliamojo sraigto sūkius.
Susidariusi aerodinaminė keliamoji jėga pakelia malūnsparnį.
Šios schemos sraigtas dirba kaip besisukantis sparnas. Kadangi sraigtasparnio jėgainė nesuka keliamojo sraigto veleno, vadinasi nėra sraigto sukimo reaktyvinio momento. Todėl sraigtasparnio liemuo nesukamas į sraigto sukimosi priešingą pusę. Malūnsparniui nereikia uodeginio kompensacinio sraigto. Bet kuris sraigtasparnis savisukos metu tampa malūnsparniu, nes tuo metu jo sraigtą suka ne variklis, bet oro srautas is apačios. Todėl malūnsparnis – lyg nuolat savisukantis sraigtasparnis, kurį horizontaliai traukia kitas, variklio varomas traukiamasis arba stumiamasis sraigtas. Malūnsparnis be keliamojo sparno gali turėti ir paprastą sparną, kuris per skrydį pasiima dalį sraigtasparnio svorio apkrovos. Taip galima sumažinti sraigto sūkius ir pasiekti didesnį skridimo greitį.
Malūnsparnio, kaip ir sraigtasparnio, greitį riboja mentė, judanti į priekį ir artėjanti prie garso greičio, bei mentė, judanti atgal, ir artėjanti prie kritinių atakos kampų. Mentės, judančios į priekį, artėjimas prie garso greičio siejasi su jos apskritiminiu sukimosi greičiu, prie kurio prisideda skridimo greitis, tai yra priešpriešinis oro srauto greitis, kuris lygus skridimo greičiui. Vadinasi, kuo keliamojo sraigto sūkiai mažesni, tuo galima greičiau skristi, nors prie mažesnių sraigto sūkių mentė, judanti atgal, artėja prie kritinių atakos kampų, kurie taip pat riboja didžiausią skridimo greitį. Bet kuriuo atveju, papildomas sparnas iš dalies iškrauna keliamąjį sraigtą, tai yra leidžia sumažinti malūnsparnio keliamojo sraigto atakos kampą arba sraigtasparnio keliamojo sraigto menčių atakos kampus ir padidinti leistiną skridimo greitį.
Visi malūnsparniai dažniausiai yra eksperimentiniai. Faktiškai sertifikuotų komerciniams skrydžiams malūnsparnių nėra (nei Lietuvoje, nei užsienyje).
Apibendrinus, sraigtasparnis ir malūnsparnis nėra ta pati orlaivio rūšis. Nors savo išvaizda jie turi šiokio tokio panašumo, tačiau veikimo principu ir techniniais parametrais šie orlaiviai nėra vienodi.
